2011-12-01 Lietuvos Respublikos finansų ministrė Ingrida Šimonytė pateikė Seimui LR žemės mokesčio pakeitimų projektą XIP-3862(2), kuriame numatoma žemės mokestį pradėti skaičiuoti nuo masiniu vertinimu nustatytos vidutinės žemės rinkos vertės (šiuo metu apskaičiuojant žemės mokestį taikoma nominalioji žemės vertė).

Esama situacija. Žemės mokesčio objektu šiuo metu yra privati žemė, išskyrus miško žemę, bendro naudojimo kelius, žemės sklypus, priklausančius užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka nuo mokesčio atleidžiamą gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemę. Žemės mokestį moka žemės savininkai, mokesčio tarifas - 1,5 proc. žemės kainos, apskaičiuotos pagal Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką arba, už aukcione įsigytą žemę, aukcione nustatytos žemės kainos, tačiau ne mažesnės už žemės vertę, apskaičiuotą pagal Žemės įvertinimo metodiką. Pagal Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio" 1.2 punkto nuostatas žemės ūkio paskirties žemės, daugiabučių namų statybos bendrijų žemės ir vartotojų kooperatyvų ir kooperatinių bendrovių žemės vertei papildomai taikomas vertės mažinimo koeficientas 0,35, sodininkų bendrijų, privačių namų valdų ir sklypų prie daugiabučių namų žemės, taip pat žemės sklypų, naudojamų ūkinei-komercinei ir kitai veiklai žemės vertei - koeficientas 0,5. Žemės mokesčio lengvatos taikomos riboto (0-40 proc.) darbingumo asmenims, senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems ir nepilnamečiams, kai šių savininkų šeimose nėra darbingų asmenų - savivaldybių tarybų nustatyto dydžio plotams, taip pat asmenims, kurių mokėtina žemės mokesčio suma neviršija 5 Lt, nuo mokesčio savo biudžetų sąskaita taip pat gali atleisti arba jį sumažinti ir savivaldybių tarybos. Žemės mokestį apskaičiuoja ir užpildytas einamojo mokestinio laikotarpio žemės mokesčio deklaracijas mokesčio mokėtojams iki spalio 1 dienos pateikia mokesčio administratorius. Apskaičiuotas mokestis turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos. 

Siūlomi pakeitimai jau dabar vertinami nevienareikšmiškai. Iš vienos pusės valdžios deklaruojami ketinimai lyg geri- stabdyti spekuliantus žeme, skatinti apleistų žemių naudojimą ir t.t. Tačiau patys pakeitimų iniciatoriai primažįsta, kad priėmus įstatymą (citata): "...galimas ženklus žemės mokesčio padidėjimas atskirose savivaldybėse ar jų dalyse..." bei  "... suteikus teises savivaldybėms nusistatyti mokesčio tarifus 0,01 - 4 proc. intervalo ribose, išlieka rizika, kad, siekiant maksimalių pajamų, bus pasirenkami į viršutinę intervalo dalį patenkantys mokesčio tarifai...".

Projekto iniciatoriai daro prielaidą, kad įsigaliojus Įstatymo projektui pajamos iš žemės mokesčio gali svyruoti nuo 3 mln. litų (jeigu visai žemei būtų taikomas minimalus 0,01 proc. mokesčio tarifas) iki 1 mlrd. litų (jeigu visai žemei būtų taikomas maksimalus 4 proc. mokesčio tarifas). Pažymėtina, kad 2010 m. surinkta 52 mln. litų žemės mokesčio.

Trūkstant šalies biudžete milijardų, nauji žemės mokesčio pakeitimai  gali būti panaudoti mažinant finansavimą savivaldybėms- juk įstatymas suteiks teisę joms susirinkt pinigus iš mokesčių už žemę.

Įstatymo projekto iniciatorės yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

Su Seime įregistruotu LR žemės mokesčio pakeitimų projektu XIP-3862(2) susipažinti galima čia...>>>

 Šaltinis: www.lietuvosmiskai.lt