"Aukštaitijos šilas" dešimtmečio proga pasipildė dešimtmečiu ąžuoliuku

Darbų ir ieškojimų verpete vėjais pralėkė dešimtmetis

Kliūčių yra, bet vis tiek tikisi augimo

"Miškininkystės problemas "kerta" kooperatyvai"

Šarūnas Preikšas,
laikraštis "Ūkininko patarėjas" , 2006 11 07

 

"Miškininkystės problemas "kerta" kooperatyvai

 

Turint keletą hektarų miško, vienam išspręsti ... konkretaus miško savininkus liečiančias problemas sunku net teoriškai. Lieka vienintelis kelias - susivienyti,- apie Molėtuose įsikūrusio miško savininkų kooperatyvo "Aukštaitijos šilas" veiklą 2006 11 07 straipsnyje "Miškininkystės problemas "kerta" kooperatyvai" rašo laikraščio "Ūkininko patarėjas" žurnalistas Šarūnas Preikšas.

 

Tarptautinės maisto ir žemės ūkio organizacijos FAO duomenimis, per pastarąjį penkmetį pasaulyje miškų plotai sumažėjo daugiau kaip 7 mln. ha, nes miškas paverčiamas žemės ūkio žeme. Europoje padėtis priešinga. 2000-2005 m. miškų joje padaugėjo 661 tūkst. ha (0,07 proc.). Lietuvoje nuo 2001 m. miškingumas padidėjo 1,6 proc.

Mūsų šalyje miškai užima 32,5 proc. visos teritorijos ir ošia beveik 2,12 mln. ha plote. Apie 760 tūkst. ha miško, arba 36 proc. visų šalies miškų, valdo beveik 250 tūkst. miško savininkų. Grybauti ir uogauti moka kiekvienas jų. Tačiau kaip profesionaliai prižiūrėti, puoselėti ir naudotis turimu mišku, žino, sugeba ir gali tik retas savininkas.

Bet ir puikiausiai miškininkystę išmanantys miško savininkai yra nepajėgūs pavieniui išspręsti daugelio specifinių, visus konkretaus miško savininkus liečiančių miškininkystės problemų. Vienintelis išsigelbėjimas - kooperacija. Kad asocijuoti miško savininkai turi gerokai daugiau galimybių sėkmingai tvarkytis savo miškuose negu pavieniai, rodo ir patirtis, kurią sukaupė miško savininkų kooperatyvas (MSK) "Aukštaitijos šilas" [išsamiau- www.giria.lt].

Privačiuose miškuose ne tik neišmanėliu veidai susirūpinę

Vieni lengvai ir neskausmingai, kiti tik perėję žemėtvarkos ir kitų valdininkų savivalės "skaistyklą" atgavo tėvų ar senelių turėtas miško valdas. Treti žiūrėdami, kaip jų vaikystės vietose šeimininkauja ir šalin veja kiti, niekada ten basomis nebėgioję, braukia karčias skausmo ašaras ir slapta puoselėja viltį, kad teisingumas Lietuvoje triumfuos ir jie galės grįžti į protėvių žemę.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, grąžinus mišką teisėtiems savininkams, jie valdytų ne 36 proc. kaip šiandien, bet apie 45-47 proc. viso šalies miško ploto. Kol vieni kadaise tėvų ir senelių turėtuose miškuose vaikšto tik sapnuose ir svajonėse, kiti, laimingesnieji, pasiėmę planus, kitus nuosavybę liudijančius dokumentus, susirūpinę dairosi savo miško valdose. Žiūrėdami į vėjui diriguojančias medžių šakas, daugelis netikėtai pasigenda elementarių žinių apie mišką kaip ekosistemos dalį, suvokia, kad nieko nenutuokia apie ūkininkavimą miške, nežino jo kirtimo technologijos, kaip atrinkti kirstinus medžius, nustatyti kirtimo intensyvumą. Labai retas tėra girdėjęs apie miško atkūrimo būdus, kaip ir kada iškasti sodmenis, juos transportuoti ir laikyti iki sodinimo, kaip sodinti kirtavietėse ir vietose, kur miškas iki tol neaugo. Beveik kiekvienas gūžčioja pečiais paklaustas, kokia turi būti želdinių priežiūra, papildymas, apsauga nuo kenkėjų ir ligų.

Bet privačiuose miškuose galima pamatyti ne tik neišmanėlių, bet ir lengvai miškininkystės disertacijas apsiginti galinčių miško specialistų susirūpinusius veidus. Ir vieni, ir kiti supranta, kad pavieniai miško savininkai yra bejėgiai kovoti su miško vagystėmis, šiukšlinimu, remontuoti ir prižiūrėti išmaltus keliukus, melioracijos sistemas, užtikrinti būtiną miško sanitarinę apsaugą. Turint keletą hektarų miško, vienam išspręsti šias, visus konkretaus miško savininkus liečiančias problemas sunku net teoriškai. Lieka vienintelis kelias - susivienyti.

"Aukštaitijos šilas"

Lietuvoje dirba virš 20 miško savininkų kooperatyvų. Jie jau pajėgūs teikti paslaugas visoje šalies teritorijoje. Tarp pirmųjų yra ir MSK "Aukštaitijos šilas". Šią organizaciją 1998 m. kovo 13 d. įsteigė Molėtuose susibūrusi naujos kartos miškininkystės specialistų grupė. Pradėjęs veiklą nuo miško savininkų mokymo ir miškotvarkos projektų rengimo, kooperatyvas šiandien miško savininkams teikia visas su miškininkyste susijusias paslaugas. Kartu su savininku apžiūrėję mišką, kooperatyvo specialistai nemokamai įvertina jo būklę, aptaria reikalingus atlikti ūkinius darbus, konsultuoja visais ūkininkavimo miške klausimais. Sudarius sutartis konkretiems darbams (parengti miškotvarkos projektą, paruošti biržes kirsti, ženklinti kirstinus medžius, sutvarkyti kirtimo dokumentus, organizuoti ir vykdyti miško kirtimus, atsodinti kirtavietę, parduoti medieną ir kt.) arba ilgalaikes miško priežiūros, tvarkymo ir apsaugos sutartis, miško savininkai savo "galvos skausmą" perduoda kooperatyvui. Jaunatviškas kolektyvas pagarbiai įsiklauso į savininko problemas, pasiūlo geriausius konkretaus miško naudojimo ir priežiūros variantus, prisiimtus įsipareigojimus vykdo profesionaliai, sąžiningai, laiku ir kokybiškai.

Tai nuolat didina kooperatyvo populiarumą ir pasitikėjimą juo. Vien pernai MSK "Aukštaitijos šilas" realizavo daugiau kaip 35 tūkst. kub.m apskritos medienos, suteikė paslaugų 1100 miško savininkų, pagal ilgalaikes sutartis prižiūrėjo ir rūpinosi virš 300 ha miško, parengė 150 miškotvarkos projektų, organizavo 8 miško dienas Utenos ir Vilniaus apskričių miško savininkams, 5 dienų kursuose mokė 136 savininkus. Kooperatyvas sėkmingai dirba Anykščių, Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Vilniaus, Zarasų ir kituose rajonuose. Daug kur įkurti kooperatyvo skyriai. Kasmet didėjant darbo apimtims, kooperatyvas nuolat auga ir stiprėja, perka modernią šiuolaikinę miško techniką. Pateikęs verslo planą ir prašymą dalyvauti ES programoje pagal Bendrojo programavimo dokumentą (BPD) "Investicijos, skirtos miškui kirsti, medienos ruošai pagerinti ir racionalizuoti", MSK "Aukštaitijos šilas" įsigijo dvi galingas ir modernias, vienu kartu net po 41 kub.m medienos galinčias vežti medvežes VOLVO FH, kainuojančias po 555 tūkst. Lt. Pagal šią programą bus kompensuota 50 proc. projekto išlaidų.

Pagyrų kooperatyvui nešykšti nei meras, nei urėdai

"Privačių miškų kokybė yra gerokai prastesnė negu valstybinių. Taip atsitiko todėl, kad nacionalizavus miškus, jie atiteko kolūkiams, kurie miškus prižiūrėjo prastai. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, tokie miškai buvo rezervuoti, kad būtų privatizuoti, ir urėdijos juose nebegalėjo vykdyti jokios veiklos. Kaip tik tokie miškai ir grąžinami savininkams. Jie buvo neišvalyti, susikaupė daug brandžių medynų. Todėl privačiuose miškuose kirtimų intensyvumas gerokai didesnis negu valstybiniuose. Labai gerai, kad miško savininkus moko ir jiems tvarkytis padeda profesionalūs miškininkystės specialistai iš MSK "Aukštaitijos šilas", - "UP" sakė Utenos miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Valentinas Merkys.

"Esame įpratę, kad į savivaldybę žmonės kreipiasi norėdami išspręsti savo problemas arba kuo nors pasiskųsti. Kasdienybę praskaidrina ir maloniai nuteikia, kai atėję žmonės džiaugiasi, giria, klausia, kur surasti MSK "Aukštaitijos šilą". Vieni miško savininkai nori pasikonsultuoti, pasitarti, kiti - susitarti atlikti konkrečius darbus ar nuolat prižiūrėti jų mišką. Kooperatyvo vadovas dorai ir reikliai rūpinasi kooperatyvo autoritetu. Jam gerai sekasi, nes su atėjusiaisiais elgiasi jautriai ir pagarbiai, prisiimtus įsipareigojimus atlieka profesionaliai ir sąžiningai.

Meru dirbu trečią kadenciją, tačiau skundų ar kokio nepasitenkinimo dėl MSK "Aukštaitijos šilas" veiklos girdėti neteko", - kooperatyvu didžiavosi Molėtų r. savivaldybės meras Valentinas Stundys.

Nemokama konsultacija: kuo rūpintis šiandien

"Visiems aišku, kad žiema ne už kalnų, įšals gruntas ir miško savininkų sklypuose. Juose bus galima rimčiau pasidarbuoti. Darbams reikia pasirengti iš anksto. Kad būtų galima ne tik pasimalkauti, bet ir kirsti brandų mišką, būtina gauti leidimą. Jis duodamas tik turint miškotvarkos projektą. Projektas parengiamas maždaug per mėnesį ir ilgiau. Norint gauti leidimą reikia dar apie dešimt dienų. Jei galvojama kirsti mišką, šiais darbais reikia užsiimti prieš pusantro mėnesio iki planuojamo kirtimo. Turint leidimą, galima laukti, kol įšals gruntas ir į miškus galės įvažiuoti technika. Delsti nepatariu, nes grunto įšalas kartais būna tik dvi tris savaites ir galima nespėti atlikti planuojamų darbų. Kita bėda yra ta, kad nuo sausio 1 d. prasidės papildomi kirtimai. Į rinką bus "išmetamas" papildomas medienos kiekis, nes biržes pradės kirsti valstybiniai miškininkai. Smuks medienos kainos. Dabar rinkoje jos yra geros, {prastai kainos krinta pavasarį, kai yra medienos perteklius, nes miškininkai skuba atsikratyti iškirsta mediena iki pavasario polaidžio, kai nebegalima įvažiuoti į girias. Neturi miegoti ir tie, kurie nori atsodinti arba veisti miškus", - akcentavo MSK "Aukštaitijos šilas" vadovas Saulius Tirevičius. "Tie, kurie svajoja sodinti naują mišką, turi nedelsti. Praėjusių metų pabaigoje turėjome didelį krūvį. Šiemet norinčiųjų sodinti mišką yra gerokai daugiau. Žmonės kreipiasi jau nuo vasario mėnesio. Tie, kurie nori sodinti naudodamiesi parama, turi nedelsdami skubėti į rajono žemėtvarkos skyrių ir gauti ten leidimą veisti mišką. Jį turint, reikia parengti želdinimo projektą, surinkti kitus reikalingus dokumentus ir užpildyti paraišką paramai gauti Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) prie ŽŪM. Tą padaryti būtina iki gruodžio 22 d. Savininkai, kurie NMA pateiks paraiškas iki nurodytos datos, kitų metų pavasarį už atliktus sodinimo darbus gaus 100 proc. kompensacijas. Kurie įstrigs pas žemėtvarkininkus ar per vėlai parengs apželdinimo projektus, surinks kitus reikalingus dokumentus, už pavasarį atliktus sodinimo darbus gaus jau tik 70 proc. kompensacijos. Skubėti būtina, nes žemėtvarkininkai atsakymą (ne leidimą), ar leisti veisti mišką, siunčia tik po mėnesio nuo prašymo gavimo, apželdinimo projekto per keletą dienų parengti irgi niekas nespės",- pabrėžė MSK "Aukštaitijos šilas" administratorė Vilma Židonienė.

 

 

 

 

 

Antanina Žalaitė

Laikraštis „Molėtų vilnis“

2005 m. rugpjūčio mėn. 19 d.

 

 

Mišku apželdinta žemė valgyti jau neprašo, o kaupia savininkui pinigus

 

Europos Sąjungos paramos gavėjų sąrašas ženkliai pasipildė šį pavasarį patvirtintu Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimu apželdinti žemės ūkio paskirties žemę mišku. Ši kaimo plėtros priemonė pirmiausia buvo pastebėta ir įvertinta miestuose gyvenančių žemės savininkų, kuriems žemės ūkio paskirties žemė teikia didelių rūpesčių. Jei nori deklaruoti naudmenas, būtina jas laiku nušienauti, palaikyti gerą agrarinę būklę, nes tik tada galima tikėtis ES išmokų. Todėl nieko stebėtina, kad vienas didžiausių šį pavasarį apželdintų žemės plotų yra Šunakojų kaime. Mieste gyvenantis savininkas mišką įveisė 10 ha plote. Molėtų rajono teritorijoje gyvenantys savininkai pateikė paraiškas apželdinti tik po 1-3 hektarus. Šis pavasaris, toks nepalankus žemdirbiams, buvo kaip reta tinkamas miško sodintojams, nes sodmenims netrūko drėgmės. Didesnis išbandymas jų laukė liepos mėnesį, kai prasidėjo sausra. Vienas kitas žemės savininkas ėmė būgštauti, matydamas per žolę neįžiūrimus pušų, eglių, beržų daigelius. Bet miško savininkų kooperatyvo  "Aukštaitijos šilas" inžinierius Jaunius Ledzinskas patikino, jog aukšta žolė ir neleido žūti sodmenims. Dėl tos priežasties buvo atidėliojama apželdintų plotų priežiūra. Šiuo metu jau pradėta pjauti žolė krūmapjovėmis. Pirmieji darbai atlikti prie Videniškių Broniui Bimbiriui priklausančioje žemėje. Tačiau J.Ledzinskas guodėsi, kad vis sunkiau rasti miško priežiūrai žmonių. O laukia 41 ha pasodinto miško. Kol kas paslaugas teikia S.Paketurio įmonė. Tarp pirmųjų mišką žemės ūkio paskirties žemėje įveisiančių savininkų atsirado ir susilaikiusių. „Vilnyje“ rašėme apie vieną ūkininką, kuriam J.Ledzinskas paruošė pirmąjį žemės apželdinimo mišku projektą. Tačiau jau parengus jį, ūkininkas nutarė atidėti savo planus, nes nenorįs dar atsisakyti gyvulių, kuriems reikia ganyklos ir kurias jis žada toliau deklaruoti. Nors 2006 metams jau priimamos naujos paraiškos, tačiau, J.Ledzinsko teigimu, jų kol kas yra mažiau nei pernai.

J.Žemaitis,

Laikraštis „Molėtų žinios“

2003 m. birželio 10 d.

Projektas baigėsi – draugystė tęsiasi

Dar 1999 metais Lietuvos ir Danų Vyriausybės buvo pasirašiusios sutartį bendrai įgyvendinti projektą, kurio tikslas apželdinti apleistas žemės ūkio paskirties žemes miškais. Projektui įgyvendinti buvo paskirti du  respublikos rajonai – Lazdijų ir Utenos. Danijos vyriausybė buvo įsipareigojusi per dvejus metus skirti 3,9 mln. litu projektų įgyvendinimui, iš kurių 175 tūkst. litų skirta demonstracinių miškų veisimui privačioje valdoje. Vykdant šį projektą, į pagalbą danams atėjo „Aukštaitijos šilas“. Kooperatyvui teko rangovų vaidmuo. Glaudus bendradarbiavimas greitai davė apčiuopiamus rezultatus, užsimezgė graži bendradarbiavimo draugystė. Pasisemti sukaupto patyrimo į Daniją važiavo „Aukštaitijos šilo“ specialistai. Savo sukauptą patyrimą danai perteikė ir Molėtuose.

Nesenai kooperatyve svečiavosi per 40 miškininkystės specialistų ar kitaip su mišku susijusių žmonių grupė.

Svečiai, atvykę į „Aukštaitijos šilo“ administracijos buveinę, susipažinę su veiklos rezultatais, išvyko į miško savininkų tvarkomus miškus. Juos labai domino tie masyvai, kur darbus atliko kooperatyvai ir kitų firmų brigados. Daugeliui skaitytojų tikriausiai įdomu, kodėl vienais iš projekto įgyvendintojų buvo danai? Į šį klausimą „Aukštaitijos šilo“ direktorius atsakė, kad dažniausiai tokie projektai finansuojami iš tų šalių biudžetų, taip skatinama įsigyti vakarietiškos technikos, pasinaudoti tų šalių konsultantų pagalba – tokia ES politika ne tik miškų, bet žemės ūkyje ir kitur. Tai buvo geras šansas atlikti tai, ko finansuoti tikrai nebūtų įstengusi mūsų valstybė.

Svečiai kartu su miško savininke B.Kavaliauskiene ir kooperatyvo atstovais buvo nuvykę į Alantos seniūnijoje esančias miško valdas, savo akimis galėjo įsitikinti atliktų darbų kokybe, domėjosi darbo, medienos paruošimo, realizacijos klausimais.

Svečių grupės vadas Peter Hiojer, atstovaujantis privačių miškų tarnybą Danijoje, pasidžiaugė, kad pasiekti rezultatai kelia tik pasigėrėjimą. Jo manymu iš nuplanuotų darbų pavyko įgyvendinti jei ne visą šimtą, tai bent devyniasdešimt devynis procentus, todėl viskuo esame labai patenkinti. Nors projektas baigtas, tačiau jis tikisi, kad šie ryšiai nenutrūks. Svečias džiaugėsi, kad į atvykusių grupę įtraukti bemaž visų Danijos miškais ir miško verslu susijusių valstybių ir privačių organizacijų , firmų atstovai.

Aroldas Mikelson, atstovaujantis grupę Danijos savivaldybių , turinčių miškų nuosavybę, džiaugėsi permainomis ne tik Lietuvos miškininkystėje, bet ir gyvenime. Viskas neatpažįstamai pasikeitė į gerąją pusę.

A.Žemaitis

Laikraštis „Molėtų žinios“

2003 m. gegužės 6 d.

 Mokėjai nukirsti – galėk ir atsodinti

Paskutinę balandžio mėnesio darbo dieną bene pirmą kartą gausiame būryje su organizatoriais, miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ darbuotojais, darbavosi ir svečiai iš Kėdainių kooperatinės bendrovės „Kėdainių šilas“, vadovaujami valdybos pirmininko A.Rimdeikos. Šį kartą specialistai buvo susirinkę kartu su savo vaikais  ir ne kirsti, bet sodinti miško...

Nors dauguma talkininkų miškininkystės specialistai, tačiau, prieš imantis darbo,  „Aukštaitijos šilas“ girininkas D.Večerinskas susirinkusiems dar kartą priminė miško sodinimo ypatumus.

Kad dirbti „nebūtų nuobodu“, susirinkusieji pasiskirstė poromis. Pasirūpinę eglaičių, pušelių bei ąžuoliukų sodmenų, visi patraukė į darbo vietą. Pasak vieno iš „Aukštaitijos šilo“ įkūrėjų, komercijos direktoriaus R.Kvekšo, talkos labai naudingos visiems: specialistams - proga reikalus aptarti gamtoje, buhalteriams – galimybė susipažinti, ką pardavinėja, o moksleiviams – proga pajusti, kiek darbo reikia įdėti , kad sužaliuotų medelis. Tarp sodinančių medelius buvo ir R.Zaburas „Aukštaitijos šilo“ miško meistras, kuris prieš metus 4 mėnesius šio darbo patirties sėmėsi Švedijoje.

Kol kalbėjausi su „Aukštaitijos šilo“ direktoriumi S.Tirevičium, pastebėjau, kad girininkas D.Večerinskas gana priekabiai tikrino darbų kokybę. Kaip netikrinsi, kai sodmenys atgabenti net iš Tytuvėnų daigyno, o ir pinigai mokėti. Besikalbėdamas su „Aukštaitijos šilo“ direktoriumi supratau, kad savininkui nepakanka turėti mišką. Norint, kad jis duotų naudos ne tik šiandien, bet ir praėjus laikui, reikia ir nemažai žinių, ir pastovaus rūpinimosi mišku. Ir 2,2 ha plote, kur buvo sodinamas miškas, dirbta organizuotai, planingai. Pasak direktoriaus, dar žiemą iškirtus mišką, sutvarkius plotą, vos atsiradus galimybei sodinami daigai. S.Tirevičiaus manymu, labai klysta tie savininkai, kurie delsia ir nesodina miško per beveik visą įstatymiškai leistą 3 metų laikotarpį. Mat kirtavietės priauga aviečių, žolių, o tai vėliau apsunkina darbus. Direktorius tvirtino, kad visose jų kirtavietėse stengiamasi mišką atsodinti jei ne pavasarį, tai bent rudenį. Taip pat kirtavietėse paliekami pavieniai gražūs, sėkliniai medžiai bei sausuoliai, stuobriai, kurie reikalingi bio įvairovei palaikyti,  paukšteliams lizdams sukti.

Direktorius pastebėjo, kad pasodinti daigai ne visi prigis, tačiau paliktų sėklinių medžių sėklos sudygs ir kompensuos praradimus.

Miško sodinimas nėra pigus malonumas . S.Tirevičiaus teigimu, savininkui 1 ha miško apsodinimas atsieitų apie 1,5 tūkst. litų. Žinant, kad 1 ha iškirsto miško „atseikėja“ apie 10 tūkst. litų, kiekvienas savininkas turėtų įsisąmoninti, kad norint ir ateityje „imti“ – reikia ir pačiam duoti.

Minutei stabtelėjus, pakalbinau A.Rimdeiką. Svečias pasidžiaugė, kad molėtiškiai pakvietė į talką, kad susijungimas po Lietuvos miško savininkų asociacijos vėliava ne vien „popierinis“. Be to, gyvuojant asociacijai, susiformavo ir asmeniniai ryšiai. Kaip pastebėjo A.Rimdeika, miškininkui naudinga užsukti į kitą mišką, ypač kai sąlygos skirtingos, kai galima pabendrauti ir darbo reikalais. Valdybos [pirmininkas pastebėjo, kad miškų savininkų problemos ir panašios, ir skirtingos. Kėdainių derlingose žemėse drebulės užgožia mažesnius sodinukus, auga vešli žolė. A.Rimdeika pritarė minčiai, kad reiktų daugiau įvairiamedžių miškų, kad būtų įvairovė, sveikesni miškai. Deja, kol kas kabinetuose kuriami nuostatai neatitinka realios padėties.

„Aukštaitijos šilo“ miško meistro R.Zaburo teigimu, Švedijoje sodinukai sodinami kitaip. Ten nuožulniai suartoje vagoje sodinukas sodinamas per vidury, , stengiamasi, kad jam nebūtų per drėgna, ir tuo pačiu ne per sausa. R.Zaburas susipažino su ūkininkavimo miškuose ypatumais, o sukauptas patyrimas padės sėkmingai baigti studijas ir sėkmingai dirbti saugant ir atsodinant miškus.

Prieš išsiskirstant girininkas D.Večerinskas patikino, kad per 2–3 savaites turėtų būti atsodinta 50-60 ha iškirstų miškų. Tokių talkininkų daugiau gal ir nepasitaikys, todėl darbo imsis kirtėjų brigados.