2006 vasario numeryje žurnalas "Baltijos miškai ir mediena" skelbia :

Reikšmingiausi 2005 m. Lietuvos medienos pramonės įvykiai

1. 2005 m. toliau didėjo pjautinės medienos, smulkinių (drožlių) plokštės, parketo, kartono, popieriaus, gofruoto kartono taros ir kitos medienos produkcijos gamyba bei eksportas. Tuo pat metu pastebimai sumažėjo baldų gamybos augimo tempai, o kelios didžiausios šakos įmonės („Klaipėdos baldai“, „Šilutės baldai“, „Narbutas ir Ko“, „Kauno baldai“ ir kt.) pagamino ir pardavė produkcijos žymiai mažiau, negu buvo pardavusios 2004 m. Tai pirmasis toks pastarųjų metų atvejis.

2. Pasikeitė didžiųjų įmonių rikiuotė. Didžiausia medienos pramonės įmone tapo „Dominga Mill“, gaminanti ypač aukštos kokybės dviejų sluoksnių parketą „Boen Prestige“ ir „Boen Traffik“. Didžiausia pjautinės medienos gamintoja tapo „Stora Enso Timber“ lentpjūvė, didžiausia baldų gamintoja – „Vilniaus baldai“. Didžiausią gamybos šuolį, pagal 2005 m. parduotą produkciją, padarė baldų gamybos įmonė „Freda“.

3. Toliau vyko medienos ir baldų pramonės valdymo koncentravimas. Apsijungė dvi stambios įmonių grupės: SBA įsigijo 50 proc. „Vakarų medienos grupės“ (VMG) akcijų. Didindama savo pajėgumus, „SBA baldų grupė“ įsigijo Rusijoje baldų gamybos įmonę „Novo Mebel“, kartu su Vokietijos bendrove įsteigė UAB „SBA-Germania“, pradėjo didelės naujos baldų gamyklos (75 mln. Lt investicijos) statybą Visagine. Tuo pat metu „Vilniaus baldai“ tapo Kazlų Rūdoje statomos smulkinių plokštės gamybos įmonės dalininku. Po šių sandorių SBA kartu su VMG buvo jau didžiausias IKEA korpusinių baldų tiekėjas.

4. Labai išaugo medienos kuro (malkų) pramoninio panaudojimo reikšmė. Vyko konferencijos ir pasitarimai, kaip geriau surinkti ir panaudoti miško kirtimo bei apvaliosios medienos panaudojimo atliekas, didinti biologinio medienos kuro išteklius, pradėtos auginti greitai augančių medienos rūšių (žilvičių) plantacijos. 2005 m. 11% centralizuotai tiekiamos šiluminės energijos jau buvo pagaminta iš medienos.

5. Didėjant paklausai ir nemažėjant eksportui, vidaus rinkoje buvo pastebimas padarinės apvaliosios medienos trūkumas. Dėl to išaugo jos kainos. Svarbiausiu apvaliosios padarinės medienos rinkos dalyviu tapo užsienio kapitalo įmonė „Stora Enso Miškas“, aprūpinanti žaliavomis „Stora Enso Timber“ lentpjūvę, eksportuojanti daug popiermedžių. Ši įmonė Lietuvoje superka ne tik medieną, bet jau ir miškus.

6. Aktyvesnė tapo pramoninė medinių rąstinių namų gamyba ir eksportas, įsteigta tokios produkcijos gamintojų asociacija, pradėta klijuotų rąstų gamyba.

7. Vidaus ir užsienio rinkose galiausiai įsitvirtino kokybiškų medinių langų gamintojai („Doleta“, „Hronas“, „Roda“ ir kt.), augo tokios produkcijos paklausa. Mediniai langai tampa vis reikšmingesne medienos produkcijos eksporto dalimi.

8. Ženkliai gerėjo miškų ir medienos pramonės informacinė veikla. Mėnesiniu leidiniu, miškų ir medienos pramonės metraščiu tapo naujai atgijęs žurnalas „Baltijos miškai ir mediena“. Išsamesnės ir operatyvesnės tapo miškų savininkų asociacijų, „Miškotvarkos tarnybos“, „Ekomedienos“ ir kitos internetinės svetainės.

9. Dar nenurimo aistros (spaudoje) dėl galimos celiuliozės fabriko statybos. Vyriausybė 2005 m. lapkričio 30 d. paskelbė, kad atsisako tokios iniciatyvos, kaip žalingos jau esamai pramonei. Tačiau diskusijas su reikalavimais statyti fabriką toliau iniciavo kai kurių miškininkystės institucijų atstovai kategoriškai teigdami, kad tokio fabriko buvimas būtų ypač naudingas miško pramonei dėl padidėjusios apvaliosios medienos pardavimų konkurencijos.

10. Atsirado akivaizdžiai politizuota iniciatyva (spaudoje) privatizuoti valstybinius miškus. Ji buvo pateikta anoniminių mokslininkų vardu ir adresuota Seimui, Vyriausybei. Tačiau didelė grupė miškininkystės mokslininkų, Miškų instituto direkcija, Lietuvos mokslų akademija (akad. L. Kairiūkštis) oficialiai pareiškė, kad jie tokiai iniciatyvai nepritaria. Analogišką pranešimą paskelbė ir Lietuvos miško savininkų asociacija.

Metų įvykius surikiavo ir įvertino prof.Antanas Morkevičius